Greitosios medicinos pagalbos centro įstatai

PATVIRTINTA
Mažeikių rajono savivaldybės tarybos
2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr.T1-60

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS MAŽEIKIŲ GREITOSIOS MEDICINOS PAGALBOS CENTRAS ĮSTATAI

1. Bendroji dalis

1.1. Mažeikių greitosios medicinos pagalbos centras yra asmens sveikatos priežiūros viešoji įstaiga (toliau tekste – Įstaiga), teikianti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
1.2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi šiais įstatais, Civiliniu kodeksu, Sveikatos priežiūros įstaigų, Viešųjų įstaigų ir kitais įstatymais bei teisės aktais.
1.3. Įstaigos steigėjas yra Mažeikių rajono savivaldybės taryba. Steigėjas turi teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Tuo atveju, kai Įstaigoje yra vienas dalininkas – steigėjas, jo sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimams.
1.4. Įstaiga yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose.
1.5. Įstaigos buveinė yra Mažeikių mieste, J. Basanavičiaus g. 22.
1.6. Įstaiga pagal savo prievoles atsako tik jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Įstaiga neatsako pagal dalininko prievoles, o dalininkas neatsako pagal Įstaigos prievoles, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
1.7. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
1.8. Įstaigos veiklos laikotarpis neribotas.
1.9. Įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, Įstaigos įstatams ir veiklos tikslams.
1.10. Įstaigai neleidžiama:

• gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta šiuose įstatuose;
• neatlygintinai perduoti Įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios Įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį;
• skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;
• užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.

1.11. Su dalininku susijęs asmuo yra nurodytas Viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnyje.
1.12. Įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais.
1.13. Įstaiga turi teisę steigti filialus ir atstovybes.
1.14. Įstaigos finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d .
1.15. Įstaigos dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais subjektais, nurodoma: pavadinimas ir teisinė forma; buveinė; juridinio asmens kodas; registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie ją.
1.16. Įstaiga yra paramos gavėjas, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme.

2. Įstaigos veiklos sritis, tikslai ir uždaviniai

2.1. Pagrindinis Įstaigos veiklos tikslas yra tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą: teikti greitąją medicinos pagalbą  Mažeikių rajono gyventojams. 
2.2. Įstaigos veiklos sritys: organizuoti ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikti teisę suteikia Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija.
2.3. Savo tikslams pasiekti Įstaiga verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla:
kita žmonių sveikatos priežiūros veikla (kodas pagal EVRK 85.14), įskaitant 85.14.40 – greitosios pagalbos veikla.
2.4. Įstaiga privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymais numatytos kaip būtinos jos veiklos sąlygos. Įstaiga turi būti įregistruota Valstybiniame sveikatos priežiūros įstaigų registre.
2.5. Asmens sveikatos priežiūros įstaigai privaloma:

• užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą;
• įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą;
• teikti tik tas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nurodytos įstaigos licencijoje;
• naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka aprobuotos ir (ar) leistos naudoti Lietuvos Respublikoje. Medicinos gaminiai turi būti įtraukti į Medicinos gaminių registrą, kurio nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija;
• pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles bei teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka;
• užtikrinti lygias pacientų teises į teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas;
• atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą;
• saugoti paciento medicininę paslaptį, išskyrus atvejus, kai asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti informaciją apie pacientą arba kai pacientas duoda sutikimą skelbti informaciją apie jo sveikatos būklę;
• informuoti teisės aktų nustatyta tvarka Sveikatos apsaugos ministeriją, įstaigų steigėjus ar savininkus apie įstaigoje įvykusius vidaus infekcijų atvejus ir protrūkius, kitus žalos pacientų sveikatai padarymo atvejus;
• teikti nemokamas planinės sveikatos priežiūros paslaugas, įsitikinus, kad pacientas turi teisę tokias paslaugas gauti.

3. Įstaigos dalininkai

3.1. Įstaigos dalininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka yra perdavęs Įstaigai įnašą ir turi  įstatymo ir įstatų nustatytas dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka. Įstaigos steigėjas tampa dalininku nuo Įstaigos įregistravimo dienos.
3.2. Įstaigos dalininkas turi teisę gauti likviduojamos Įstaigos turto dalį Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.
3.3. Įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:

• dalyvauti ir balsuoti Įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose;
• susipažinti su Įstaigos dokumentais ir gauti Įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;
• kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų Įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, Įstaigos įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
• kreiptis į teismą su ieškiniu prašydamas uždrausti Įstaigos valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius Įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius Įstaigos valdymo organo kompetenciją;
• kitas įstatymuose nustatytas neturtines teises.

3.4. Įstaigos dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė.
3.5. Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo nustatyta tvarka ir sprendimu, jeigu už sprendimą gauta daugiau balsų negu prieš.
3.8. Visuotiniam dalininkų susirinkimui nusprendus priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidavęs asmuo tampa Įstaigos dalininku perdavęs Įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą. Materialus įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų nustatyta tvarka.
3.9. Apie savo sprendimą perleisti Įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti Įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, o taip pat – perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą Įstaigos vadovas per 5 dienas turi informuoti kitus dalininkus. Pirmenybės teisę perimti dalininko teises turi esami dalininkai.
3.10. Dalininko teisių perleidimo sandoris turi būti pateiktas Įstaigos vadovui per penkias kalendorines dienas po sudarymo.
3.11. Asmuo, įsigijęs dalininko teises, tampa Įstaigos dalininku nuo šio fakto įregistravimo Įstaigos dokumentuose. Įstaigos vadovas, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinantį dokumentą, per 3 darbo dienas turi atlikti naujo dalininko registravimą. Naujas dalininkas, nepriklausomai nuo jam perleistos dalies dydžio, įgyja vieno balso teisę dalininkų susirinkime. Jei dalininkas savo dalį perleidžia, kitam dalininkui, pastarasis po perleidimo turi kaip ir anksčiau vieną balsą dalininkų susirinkime.
3.12. Apie tai, kad yra įregistruotas naujas Įstaigos dalininkas, Įstaigos vadovas per 5 dienas raštu turi informuoti Įstaigos dalininkus.
3.13. Dalininkų įnašai sudaro dalininkų kapitalą. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik papildomais įnašais. Papildomas įnašas Įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.
3.14. Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi Įstaigos dokumentuose, o kiekvienam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.
3.15. Jeigu dalininkas papildomai perduoda Įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai Įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.

4. Įstaigos valdymas

4.1. Įstaiga turi visuotinį dalininkų susirinkimą, kurio kompetencija nustatyta Viešųjų įstaigų įstatyme ir šiuose įstatuose, ir vienasmenį valdymo organą – Įstaigos vadovą (direktorių). Įstaigos vadovą skiria ir atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareigybės aprašymą, skatina ir skiria nuobaudas visuotinis dalininkų susirinkimas. Įstaigos vadovas pradeda eiti pareigas nuo paskyrimo, jeigu su juo sudarytoje darbo sutartyje nenustatyta kitaip. Darbo sutartį viešosios Įstaigos vardu su Įstaigos vadovu sudaro ir nutraukia visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Apie Įstaigos vadovo paskyrimą ar atleidimą, taip pat sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
4.2. Įstaigos vadovu gali būti fizinis asmuo. Kvalikacinius ir kitus reikalavimus Įstaigos vadovo kandidatūrai gali nustatyti dalininkų susirinkimas. Įstaigos vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų. Su Įstaigos vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą atšaukti Įstaigos vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama. Įstaigos vadovo ir Įstaigos darbo ginčai nagrinėjami teisme. Įstaigos vadovas gali suteikti įgaliojimus toms funkcijoms, kurios jam priskirtos, vykdyti.
4.3. Įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per Įstaigos vadovą.
4.4. Įstaiga negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per savo dalininkus.
4.5. Įstaigos vadovas organizuoja Įstaigos veiklą ir veikia Įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su Įstaigos darbuotojais. Įstaigos vadovas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės Įstaigos veiklai, Įstaigos dalininkų registravimą, informacijos apie Įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, viešos informacijos paskelbimą, kitus veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose bei šiuose įstatuose.
4.6. Įstaigos vadovo kompetencijai priskiriama:
4.6.1. vykdyti Įstaigos veiklos planus ir rengti veiklos ataskaitas;
4.6.2. organizuoti visuotinius dalininkų susirinkimus;
4.6.3. įgyvendinti visuotinio dalininkų susirinkimo priimtus sprendimus;
4.6.4. atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankuose;
4.6.5. užtikrinti Įstaigos turto efektyvų panaudojimą ir jo apsaugą;
4.6.6. nustatyti darbuotojų skaičių, pareigybes ir pareiginius atlyginimus;
4.6.7. skirti darbuotojams paskatinimus ir drausmines nuobaudas;
4.6.8. tvirtinti Įstaigos vidaus tvarkos taisykles, darbuotojų pareigybių nuostatus, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;
4.6.9. nustatyti Įstaigoje taikomus materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimo metodus bei normatyvus.
4.6.10. atstovauti Įstaigai teisme, valstybės ir savivaldybių valdymo organuose ir santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
4.6.11. rengti padalinių vadovų atestaciją.
4.6.12. leisti įsakymus kompetencijos ribose.
4.7. Visuotinis dalininkų susirinkimas:

• keičia viešosios Įstaigos įstatus;
• nustato privalomas veiklos užduotis;
• nustato Įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus;
• nustato paslaugų ir kitas kainas bei tarifus ar jų nustatymo taisykles, jei tai nėra valstybės ar savivaldybės institucijų kompetencijoje;
• skiria ir atleidžia Įstaigos vadovą, nustato jo darbo sutarties sąlygas. Įstaigos vadovo parinkimui organizuojamas viešas konkursas;
• tvirtina Įstaigos metinę finansinę atskaitomybę;
• teikia informaciją, visuomenei apie Įstaigos veiklą;
• nustato naudojimo, valdymo ir disponavimo Įstaigos turtu tvarką, priima sprendimą dėl Įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;
• priima sprendimą dėl Įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;
• priima sprendimą pertvarkyti Įstaigą;
• priima sprendimą likviduoti Įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;
• skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti Įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;
• nustato Įstaigos vidaus kontrolės tvarką;
• priima sprendimą dėl Įstaigos audito ir renka audito įmonę;
• sprenžia strateginius ir perspektyvinius Įstaigos veiklos klausimus;
• tvirtina Įstaigos veiklos ataskaitą. Įstaigos veiklos ataskaitos nepatvirtinimas yra pagrindas spręsti klausimą dėl Įstaigos vadovo tinkamumo pareigoms;
• priima sprendimą dėl naujų dalininkų priėmimo į įstaigą;
• priima sprendimą dėl dalininkų papildomų įnašų priėmimo;
• priima sprendimus dėl filialų ir atstovybių steigimo ar jų veiklos nutraukimo;
• tvirtina ilgalaikio turto, kurio likutinė balansinė vertė didesnė už likvidacinę vertę, nurašymo aktus;
• tvirtina viešo konkurso administracijos ir padalinių vadovų bei specialistų priėmimo į darbą organizavimo tvarką;
• sprendžia kitus Viešųjų įstaigų įstatyme, kituose teisės aktuose visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

4.8. 4.7 straipsnio 9, 10 ir 11 punktuose nurodyti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma - 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų. Sprendimai kitais klausimais priimami paprasta dalyvaujančiųjų susirinkime balsų dauguma.
4.9. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi Įstaigos dalininkai. Vienas dalininkas visuotiniame dalininkų susirinkime turi vieną balsą. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami balsų dauguma (kai už sprendimą surenkama daugiau balsų negu prieš), išskyrus atvejus, kai būtina kvalifikuota 2/3 balsų dauguma. Balsavimas visuotiniame dalininkų susirinkime yra atviras.
4.10. Įstaigos vadovas, jeigu jis nėra dalininkas, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės. Visuotiniame dalininkų susirinkime dalininkų pritarimu gali dalyvauti ir kiti asmenys.
4.11. Įstaigos dalininkams apie šaukiamą visuotinį susirinkimą turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų, pateikiant susirinkimo darbotvarkę ir sprendimų projektus. Visiems dalininkams raštu (arba pasirašytinai) sutinkant, susirinkimas gali būti sušauktas nesilaikant šios nuostatos.
4.12. Dalininkas turi teisę balsuoti raštu. Jeigu dalininkas pageidauja balsuoti raštu, Įstaigos vadovas privalo per tris darbo dienas po pageidavimo gavimo pateikti dalininkui balsavimo raštu biuletenį. Biuletenyje turi būti nurodyti visi sprendimų projektai, suformuluoti taip, kad dalininkas galėtų balsuoti už ar prieš sprendimą.
4.13. Raštu balsavę dalininkai įskaitomi į kvorumą, jeigu jie ir nedalyvauja susirinkime.
4.14. Kasmet per keturis mėnesius nuo viešosios Įstaigos finansinių metų pabaigos turi įvykti eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas. Viešosios Įstaigos vadovas eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui privalo pateikti viešosios Įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų viešosios Įstaigos veiklos ataskaitą.
4.15. Susirinkimo iniciatyvos teisę turi Įstaigos vadovas ir ne mažiau kaip 1/3 balsų turintys dalininkai.
4.16. Viešosios Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi Įstaigos dalininkas ar vadovas.
4.17. Visuotiniai dalininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Tuo atveju, jei visi dalininkai balsavo raštu, protokolą surašo ir pasirašo Įstaigos vadovas.
4.18. Jeigu Įstaigoje yra vienas dalininkas, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.
4.19. Jeigu visuotinis dalininkų susirinkimas neįvyko dėl to, kad nebuvo kvorumo (atvyko mažiau kaip pusė dalininkų), per dešimt dienų sukviečiamas pakartotinis susirinkimas, kuris tos pačios darbotvarkės klausimais turi teisę priimti sprendimus ir nesant kvorumo. Apie pakartotinį susirinkimą dalyviams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki susirinkimo.

5. Įstaigos tarybos ir komisijos

5.1. Įstaigos veiklos viešumui užtikrinti iš penkių narių sudaroma stebėtojų taryba.
5.2. Įstaigos stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams. Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos patvirtintas reglamentas. Tarybos posėdžiai šaukiami pagal reikalą, bet ne mažiau kaip du kartus per metus.
5.3. Stebėtojų taryba sudaroma iš trijų Įstaigos steigėjo sprendimu paskirtų atstovų; vieno Savivaldybės tarybos paskirto visuomenės atstovo, Įstaigos sveikatos priežiūros specialisto ir Profesinių sąjungų paskirto atstovo.
5.4. Į Stebėtojų tarybą negali būti įrašyti asmenys, kurie dirba Įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat sveikatos draudimo įstaigoje.
5.5. Įstaigoje sudaromos gydymo ir slaugos tarybos. Gydymo ar slaugos tarybai pirmininkauja Įstaigos administracijos vadovas arba jo įgaliotas administracijos darbuotojas. Gydymo tarybos, slaugos tarybos sudarymą, šių tarybų teises ir pareigas, darbo tvarką, narių teises, pareigas, jų paskyrimo ir atšaukimo, darbo apmokėjimo sąlygas bei atsakomybę nustato visuotinis dalininkų susirinkimas. Tarybos teikia rekomendacinius pasiūlymus Įstaigos vadovui. Jei Įstaigos vadovas su pasiūlymu nesutinka, Gydymo ar slaugos taryba jį gali pateikti dalininkams.
5.6. Įstaigoje sudaroma Medicinos etikos komisija, kuri kontroliuoja, kaip laikomąsi medicinos etikos reikalavimų. Medicinos etikos komisijos sudarymo ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinti Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos etikos komisijos pavyzdiniai nuostatai.

6. Įstaigos buhalterinė apskaita, finansinė atskaitomybė ir auditas

6.1. Įstaigos buhalterinę apskaitą, jos organizavimą bei tvarkymą ir finansinės atskaitomybės sudarymą nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
6.2. Įstaigos auditas atliekamas, jeigu teisės aktai nenustato kitaip, kai visuotinis dalininkų susirinkimas priima sprendimą atlikti auditą ir išrenka audito įmonę. Auditas atliekamas teisės aktų, reglamentuojančių auditą, nustatyta tvarka.
6.3. Valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti Įstaigos veiklą.
6.4. Įstaigos vidaus kontrolės tvarką nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.

7. Įstaigos veiklos ataskaita

7.1. Įstaigos vadovas turi parengti ir pateikti eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų viešosios Įstaigos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu Įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje su šia ataskaita susipažinti.
7.2. Įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:

• informacija apie Įstaigos veiklą įgyvendinant jos įstatuose nustatytus veiklos tikslus;
• Įstaigos dalininkai finansinių metų pradžioje ir pabaigoje;
• Įstaigos gautos lėšos ir jų šaltiniai per finansinius metus;
• informacija apie Įstaigos įsigytą ir perleistą ilgalaikį turtą per finansinius metus;
• Įstaigos išlaidos per finansinius metus;
• viešosios Įstaigos darbuotojų skaičius finansinių metų pradžioje ir pabaigoje.

7.3. Įstaigos veiklos ataskaitoje gali būti ir kita informacija, kurią nustato visuotinis dalininkų susirinkimas.

8. Įstaigos nuosavas kapitalas

8.1. Įstaigos nuosavą kapitalą sudaro:

• dalininkų kapitalas;
• pelnas (nuostolis);
• perkainojimo rezervas;
• kiti rezervai;
• negrąžintinai gautos lėšos;
• kitos lėšos.

8.2. Įstaigos dalininkų kapitalas yra lygus dalininkų įnašų vertei. Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi Įstaigos dokumentuose, o dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas. Jeigu dalininkas papildomai perduoda Įstaigai įnašus, parduoda ar kitaip perleidžia dalininko teises kitam asmeniui, turi būti atitinkamai pakeičiami įrašai Įstaigos dokumentuose ir pakeičiami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.
8.3. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas. Dalininkų papildomi įnašai gali būti priimti į Įstaigą, jei tam paprasta balsų dauguma pritarė visuotinis dalininkų susirinkimas.
8.4. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik dalininkų įnašais.
8.5. Įstaigoje gali būti sudaromi rezervai, taip pat perkainojimo rezervas.
8.6. Rezervai sudaromi, keičiami, naudojami ir panaikinami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.
8.7. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami Įstaigos nuostoliai.
8.8. Įstaiga lėšas, gautas kaip paramą, taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja jas perdavusio asmens nurodytiems (jei perduodamas šias lėšas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams. Įstaiga tokias lėšas privalo laikyti atskiroje sąskaitoje ir sudaryti išlaidų sąmatą, jei tai numatyta teisės aktuose arba lėšas perdavęs asmuo to reikalauja. Įstaiga negali priimti lėšų, jei jas perduodantis asmuo nurodo šias lėšas naudoti kitiems tikslams, negu nustatyta šiuose įstatuose.

9. Įstaigos pelno naudojimas

9.1. Įstaigos gautas pelnas gali būti naudojamas tik šiuose įstatuose nustatytiems Įstaigos veiklos tikslams siekti.
9.2. Įstaigos pelnas negali būti skiriamas dalininkams, Įstaigos organų nariams, darbuotojų premijoms.

10. Įstaigos reorganizavimas

10.1. Įstaiga gali būti reorganizuojama Civilinio kodekso nustatytais jungimo ir skaidymo būdais.
10.2. Visų reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų vadovai arba kiti valdymo padaliniai privalo parengti savo įstaigų reorganizavimo sąlygas.
10.3. Apie parengtas reorganizavimo sąlygas turi būti paskelbta visų reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų įstatuose nurodytuose leidiniuose tris kartus ne mažesniais kaip trisdešimties dienų intervalais arba paskelbta vieną kartą ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl reorganizavimo, ir pranešta raštu visiems viešosios Įstaigos kreditoriams.
10.4. Reorganizavimo sąlygos ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną turi būti pateiktos juridinių asmenų registrui.
10.5. Ne vėliau kaip likus trisdešimčiai dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo, kurio darbotvarkėje numatyta priimti sprendimą dėl reorganizavimo, reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų dalininkai turi teisę susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų įstatų projektais, taip pat visų reorganizavime dalyvaujančių viešųjų įstaigų praėjusių trėjų finansinių metų metinėmis finansinėmis atskaitomybėmis. Kiekvienas viešosios Įstaigos dalininkas turi teisę gauti visų šioje dalyje išvardytų dokumentų kopijas.
10.6. Reorganizuojamos viešosios Įstaigos kreditorius turi teisę reikalauti prievolę nutraukti ar įvykdyti prieš terminą, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindo manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir jei kreditoriaus reikalavimu viešoji Įstaiga nesuteikė papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo. Reorganizuojamos viešosios Įstaigos kreditorius savo reikalavimus gali pateikti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo viešo paskelbimo apie viešosios Įstaigos reorganizavimo sąlygų parengimą pirmos dienos. Reorganizuojamos viešosios Įstaigos kreditoriai turi teisę susipažinti su šio straipsnio 5 dalyje nurodytais dokumentais ir gauti jų kopijas.
10.7. Sprendimą dėl viešosios Įstaigos reorganizavimo priima ir kartu reorganizavimo sąlygas tvirtina bei priima po reorganizavimo veiksiančių viešųjų įstaigų įstatus kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios viešosios Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma. Įstatus turi pasirašyti reorganizavimo sąlygose nurodyti asmenys. Šių asmenų parašų tapatumas notariškai netvirtinamas.
10.8. Sprendimo dėl viešosios Įstaigos reorganizavimo priėmimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui.
10.9. Reorganizavimas laikomas baigtu, kai juridinių asmenų registre įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos viešosios Įstaigos ir jų įstatai ar įregistruojami tęsiančių veiklą viešųjų įstaigų pakeisti įstatai.

11. Įstaigos pertvarkymas

11.1. Įstaiga gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, taip pat paramos ir labdaros fondą Civilinio kodekso, Viešųjų įstaigų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Po pertvarkymo veiksiančiam viešajam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkomos viešosios Įstaigos teisės ir pareigos.
11.2. Sprendimą pertvarkyti Įstaigą ir kartu po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentus priima visuotinis dalininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma.
11.3. Apie sprendimą pertvarkyti Įstaigą turi būti paskelbta viešai vieną kartą dienraštyje ,,Respublika“ ir pranešta raštu visiems kreditoriams. Pranešime turi būti nurodyti Viešųjų įstaigų įstatymo 16 str. 5 dalyje nustatyti duomenys.
11.4. Sprendimą pertvarkyti Įstaigą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui.
11.5. Pertvarkymas laikomas baigtu nuo veiksiančio po pertvarkymo juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo Juridinių asmenų registre.

12. Įstaigos likvidavimas

12.1. Įstaiga gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais Juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.
12.2. Visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti Įstaigą, arba juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jo iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti Įstaigą, privalo paskirti likvidatorių.
12.3. Jei likvidavimo pagrindas yra teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią Įstaigą, ji likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
12.4. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos Įstaigos vadovas netenka įgaliojimų. Visuotinis dalininkų susirinkimas gali būti sušauktas įstatuose nustatyta tvarka.
12.5. Įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas gali pakeisti likvidatorių ar atšaukti Įstaigos likvidavimą, kai Įstaiga likviduojama visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.
12.6. Apie Įstaigos likvidavimą turi būti paskelbta vieną kartą dienraštyje ,,Respublika’’ ir pranešta visiems Įstaigos kreditoriams raštu. Pranešime turi būti nurodyti Viešųjų įstaigų įstatymo 17 str. 7 dalyje nustatyti duomenys.
12.7. Likvidatorius turi pateikti Juridinių asmenų registrui sprendimą likviduoti Įstaigą patvirtinantį dokumentą ir duomenis apie save.
12.8. Likviduojamos Įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio Įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė negu dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei. Likus nepaskirstyto turto, jis perduodamas kitiems juridinių asmenų registre įregistruotiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą. Jeigu viešosios Įstaigos dalininkas yra valstybė ir (ar) savivaldybė, likusi nepaskirstyta turto dalis, proporcinga valstybės ir (ar) savivaldybės įnašo vertei, likvidavus viešąją įstaigą, atitenka valstybei ir (ar) savivaldybei.
12.9. Priimtas sprendimas dėl Įstaigos likvidavimo negali būti atšauktas, jei bent vienas dalininkas gavo dalį likviduojamos Įstaigos turto.
12.10. Likvidatorius turi Įstaigos vadovo teises ir pareigas. Likvidatoriui keliami tie patys reikalavimai kaip ir Įstaigos vadovui.
12.11. Be kitų Viešųjų įstaigų įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, Įstaigos likvidatoriui priskiriamos šios pareigos:

• pranešti Juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti Įstaigą ir duomenis apie likvidatorių;
• paskelbti Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją;
• sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios Įstaigos balansą;
• baigti vykdyti Įstaigos prievoles, atsiskaityti su Įstaigos kreditoriais;
• pareikšti reikalavimus Įstaigos skolininkams;
• perduoti likusį Įstaigos turtą Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka;
• sudaryti Įstaigos likvidavimo aktą;
• perduoti dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;
• pateikti Juridinių asmenų registrui viešosios Įstaigos likvidavimo aktą bei kitus dokumentus, kurių reikia likviduotai viešajai Įstaigai išregistruoti.

13. Dokumentų ir kitos informacijos apie Įstaigos veiklą pateikimo dalininkams ir visuomenei tvarka. Pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka.

13.1. Dalininkams, jų pageidavimu, pateikiami šie Įstaigos dokumentai (kopijos): visuotinių susirinkimų protokolai, Įstaigos veiklos ataskaitos, dalininkų sąrašas, Įstaigos ilgalaikio turto sąrašas, darbuotojų etatų sąrašas ir jų pareigybių aprašymas, finansinės atskaitomybės dokumentai.
13.2. Dalininkams susipažinti Įstaigos buveinėje pateikiami visi pageidaujami Įstaigos dokumentai. Dalininkai, laikydamiesi sanitarinių – higieninių normų bei reikalavimų, turi teisę lankytis bet kokiose Įstaigos patalpose, lydimi Įstaigos darbuotojo. 
13.3. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu Įstaiga sudaro sąlygas jos buveinėje susipažinti su Įstaigos veiklos ataskaita. 
13.4. Įstaigos pranešimai apie reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą skelbiami šių įstatų 10.3, 11.3 ir 12.6 punktuose nustatyta tvarka dienraštyje ,,Respublika’’. Kiti Įstaigos pranešimai ir skelbimai paskelbiami vietinėje ir respublikinėje spaudoje, kai taip nusprendžia dalininkų susirinkimas arba Įstaigos vadovas bei tais atvejais, kai jų skelbimas privalomas pagal teisės aktus. Už pranešimų ir skelbimų paskelbimą laiku atsakingas Įstaigos vadovas.

14. Įstaigos įstatų pakeitimas

14.1. Iniciatyvos teisę keisti įstaigos įstatus turi įstaigos vadovas ir dalininkai. Įstatus keičia visuotinis dalininkų susirinkimas dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.
14.2. Įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.
Įstatai pasirašyti 2007 m. balandžio 2  dieną
Steigėjo įgaliotas asmuo Izoleta Savickaja

• įstatai.doc